Apie mane
'83 gimiau. Ir kas met vis augu. Ne į viršų. Ne platyn. Greičiausiai gilyn. Esu žmogus. Stengiuosi būti žmogiškas ir žmoniškas. Prisipažinsiu - kai aplink sukasi zombiai ir vampyrai labai sunku išlikti ramiu. Kartais pasiduodu garso Dievui ir pradedu rėkti. Tada noriu būti nesurastas. Noriu, kad nors vieną dieną Dievas google manęs nesurastų. Bet kartu noriu žinoti, kad esu matomas. Todėl karts nuo karto paieškau savęs TEN. Profilaktiškai. Kad sulaukčiau tos dienos kai neberasiu. Ar taip dar gali būti? Nepanašu. Ir ar tada netrūks man draugų, pažįstamų veidų? Ar tada nepradėsiu rėkti iš vienatvės. Ir kada jau bus ta riba, kai pasijausiu vienas, kai suprasiu seną tiesą, kad gimstame, visą gyvenimą buname ir mirštame vieniši. Tuomet dėl ko stengtis? Gyvenimas velniškai trumpas. Tai gal dėl to, kad būtum laimingas. O ne dėl draugų, giminių, artimųjų, pažįstamų. Savanaudiška? Bet pagaliau juk reikia suprasti, kad visi mes savanaudžiai ir net neturėtume to kvailai neigti. Gyvenu sau. Dėl savęs. Ir nemeluoju. Nevynioju į vatą ir sakau tiesą. Nes taip patogiau. Nes taip bus madinga niekada... o niekada prasideda rytoj.
(kalba netaisyta) (2010-01-21 taisyta):
"išsipasakok.. aš tavęs neskriausiu".. iššipasakoji ir gauni kulką į savo kiaušą. gerai, kad jie ne froido pasiekėjai... nes dar pasakytų sekančiai: "tu gyveni taip, nes tavo prosenele nemylejo savo vyro ir labiau norejo myletis analiniu budu".. taigi.. šiek tiek apie mane.. oraliniu (jei skaitysi garsiai) ir vizualiniu (jei tik žiūrėsi) būdu..
Aš: ovidijus.kulbokas. buvau pasikrikštijęs ir oviu. praėjo. bet kartais dar užeina. nepraeis niekada.
Koks: stengiuosi buti linksmas. nepriklausomas ir neverciantis ko nors prilklausyti man [nors esu pavydus, bet tikriausia tik tada kai myliu]. arba mano humoro jausmas yra ganetinai patenkinamas arba as bendrauju tik su tokiais zmonemis kuriems jis saunus. kartais net pasijauciu klounu. bet geraja prasme. nevaidindamas. vienas is maloniausiu dalyku - priversti zmogu nusisypstoti.. pasijunti labai gerai.. tikriausiai net nuostabiai.. sypsena yra geris ir jos turi buti kuo daugiau.. as pats stengiuosi kuo daugiau sypsotis.. ir kolkas man tai pavyksta.. dziaugiuosiu gyvenimu.. kol galiu.. o kai negalesiu - ir toliau dziaugsiuosi.. nes kai nieko nebelieka - belieka sypsotis. gyvenimas komedija su tragedijos prieskoniu.. tad kuo daugiau noriu juoktis.. gaila ne visada tai pavyksta, bet as stengiuosi. Be savo komediju dar esu kuklus. taciau tai kazkodel man pavyksta nuslepti.. bent jau kas mane pazista niekada nepavadintu manes kukliu. Bet ne tai esme. Nustoju kuklintis tik susipazines su zmogumi. Bet taip ir turi buti. Ir daugiau bunu kuklus su zmogumi, kuris man patinka. O su kitokiais ir nebendrauju. Uzdaras ratas. Pazistamas jausmas? Manau taip. Nuokrypa. atsiprasau. [hmm.. kaista desine ausis.. ka tai reiskia? pagal prietara kazkas kazka daro su mano voodoo lele].. toliau. daznai traukiu zmones per danti.. tai mano kaip ir labiausiai mylimas uzsiemimas.. bet nieko neizeideneju.. draugishkai.. svelniai.. bet su ironija ir sarkazmu.. ir paverciu tai sypsena.. taip as priverciu zmones sypsotis.. ir man kolkas pavyksta.. is tiesu gal ir yra isizeidusiu, bet negi kas nors pasakys kol as gyvas. o galetu.
Iš kur: Gimiau Kupiskyje.. dabar jau slenka kazkelinti metai kaip gyvenu Vilniuje. Kas met tas skaicius padideja per viena. Taigi kaimietis sostineje. Kaip ir tu? hmm.. malonu.
Tiesiog siaip: gyvenu gerai.. esu zmogus, kuri daugelis myli uzh atviruma.. uzh humora.. uzh draugishkuma.. uzh pasiaukojima.. uzh meile.. jau rasiau, kad draugai man svarbiau uzh viska pasaulyje.. (buvo matyt kazkada. iki to laiko kai nustojau jausti) galiu tai nors ir simta kartu kartoti.. jei reikia pagalbos ir as galiu padeti - visada padesiu [netgi nuskriausdamas save] [tik as renkuosi.. renkuosi su kuo bendrauti [bendrauju tik su graziais zmonemis].. renkuosi kada bendrauti ir kodel bendrauti.. galbut dar ir kaip bendrauti.. ].. del to tikriausia ir jauciu toki nemenka amzina demesio trukuma.. jei bendrauciau su visais ish eiles - jo man tikrai netruktu. esu ishbandes ir tai.. turejau demesio per akis.. bendravau su visais ir daug.. kiekvienam sutiktam atskleisdavau save ir tai juos traukdavo.. bet pavargau.. tai irgi buvo ne tai ko norejau [taip buvo kai ishleidau savo knyga.. labai pasikeliau, taciau nejauciau to.. buvau per mazas tikriausia].. ir tiesiog perdegiau.. ir nesusitaisiau. vaikstau perdeges iki siol. is cia ir liudesys. gyvenimo skonio slykstumas.
Apie save: jauciuosi grazus.. kartais netgi piderastishkai grazus.. jauciuosi tobulas.. kartais net visame kame.. o siaip as tobulas tinginys tikriausia ;).. arba tobulas savo plauku shukavimo meistras.. jei kas pasakys "tobulu nebuna".. as priestarausiu.. buna ir dar kaip.. cia kaip ir su dievu.. tik tavo reikalas tiketi krikscionishku dievu ar kitos religijos.. nesvarbu.. zmogui svarbiausia tiketi.. o kaip pasakytu koks nors psichologas "visi mes dievai".. kiekvienas sau yra dievas.. ir nenuneigsit to - jei tuo tikesite.. tikejimas yra galingas reikalas. susitaikyk su tuo.
myliu gyvenima, myliu save, myliu valgyti obuolius su peiliu, myliu lietu, myliu rytine rasa, myliu minkstus kilimus, myliu zidini, myliu merginas, myliu rasyti, myliu galvoti ir stebeti aplinka, myliu lyginti daiktus tarpusavyje o paskui juos supriesinti, myliu pastebeti smulkmenas, pastebeti tai ko kiti nepastebi, myliu chemikalus kurie naukina mikrobus, myliu myleti, myliu skurda, myliu gamta (jei gyvenu joje) ir tikriausiai yra dar keletas fetishu kuriu siuo metu neatsimenu. gyvenimas nuostabus, nes as pats ji kuriu.. likimo vingiai kolkas nepulsuoja.. bet pasak merfio, gali labai greitai pradeti pulsuoti.. bet per daug blogai nemanau kad bus.. esu stiprus ir ganetinai uzhsigrudines..
zinau, jau per daug cia prirasiau.. bet tikriausia dar galeciau rasyti ir rasyti.. zinau, kad kazka pamirsau.. zinau kad kazko dar neparasiau.. zinau, kad kazkada dar parasysiu.. megstu buti atviras.. neturiu paslapciu.. laiku ir vietoje paklausus galiu atsakyti i bet koki klausima.. as nepazeidziamas.. [meluoju pats sau, bet taip maloniau.. meluojant pats sau kartais gali itikinti ir kitus.. Kartais..]... man patinka buti savimi.. kartais.. man patinka myleti ir buti mylimam..
as sukuriau pasauli ir dabar dziaugiuosi kiekviena jo detale.. as dievas...
sypsokis ir pasaulis nusisypsos tau. optimizmas tryksta per krastus.. kartais atrodo, kad per daug meluoju sau.. bet kol as gyvenu.. tol as dziaugiuosi... [o aplinkui tik supisti pasiteisinimai] [ir sitas tekstas jau senai nebe apie mane. ir senai jis man nebepatinka] [prisimink - netikek zmonemis. visi jie meluoja].
