Ovidijus Kulbokas .gliukosofijos pagrindai.

20Mar/100

be sesiu trisdesimt trys

kesiciausias laikas. laikai. metas. ar metai. pirmiausia del to, kad nieko padoriai gero neivyko, antra del kad net nepajutau kaip jie praejo, trecia del to kad taip nieko nenorejau jau senokai. vidurio vidurio amziaus krize matyt. fuck. smaikstuolis ble. noriu daug keiktis. ir islekti i ora. kazkokiu zargonu sakant issitaskyti. nors mano laikais (kada tai buvo?) tai reiksdavo visai ka kita. laikai keiciasi. o as ne. vis toks pats knyslys po savo smegenis. ieskojimas prasmes ir per didelis atsakomybes jausmas. tyliai skambanti muzika. goldfrapp. ir noras kazka isimesti i skrandi. toks tuscias. as toks tuscias. ir toks nieko vertas. shit as smaugiu save savo mintimis. savo bukomis mintimis apie tai koks as nevykelis. ir tikrai ne del to kad kazkas pasakytu, ne tu toks nesi. as pats blet zinau kad nesu, bet jausmas del to nesikeicia. noriu rekti. begti. galva i siena. kiekviena minute kovoju su mintimis ir stengiuosi pamirsti. vienas mintis pamirsti ar permusti jas kitomis mintimis. skaidresnemis, mielesnemis. sviecianciomis. vis dar pavyksta kovoti. vis dar as laimiu. neklausiu ar ilgam, nes tai per daug banaliai skamba. per daug vienodai. kazkodel eilini karta jauciu nauja etapa. si karta mintimis. ne darbais. nepasikeisiu. neatliksiu nieko naujo. kazkodel jauciu kad kas minute pradedu vis kitaip slykstetis pasauliu. kas minute suprantu kas yra grazu ir kas visgi tik surogatas. ble. hm. atokvepis. dziuvesiai ir tie baigesi. gerai kad nenutyla muzika. dvi dienos. dar liko dvi dienos. kolkas issikvepiau. kolkas dar ne viskas, bet jau lengviau.. kolkas ilsesiuos ir lauksiu naujos bangos.

ir kaip visada tokia banga vis dar sukelia prisiminimai. seni dulketi prisiminimai. ech.. drasiau zvairy. blemba. kas pasikeite? as? ar aplinka? kaip senas pirdyla as isivaizduoju kad dar galeciau pavaryt. bet tikriausiai jau nebe. stabdau save. beprotiskai stabdau. o gaila. ir lieka tik noras pasiteisinti. iki ko nusiritau. ir visgi kaip stirpiai as noriu pakilti. kaip noriu teisingai statyti savo pasauleli. kaip noriu buti teisingas ir remeliuose. priestarauti sau ir kurti viska is naujo. galvoti naujai. skaityti. dainuoti. vaidinti ir kurti. blemba kaip as save myliu. beprotiskai. todel ir negaliu leisti sau liudeti. turiu krapstytis i virsu. turiu kovoti. nenuleisti ranku ir prisiminti kad yra zmoniu kurie manimi tiki, kad ir ka as padaryciau. kad ir kaip pasielgciau ar zinau kad atsiras tokiu kurie mane palaikys ir palinkes sekmes. kai to man reikes labiausiai. as tik velniskai tingiu. noriu netingeti. vienintelis mano noras. ar galima tai gauti dovanu? ar tai reiketu issiugdyti. kaip? zinote recepta? as ne. bet sako kad laimingiausi zmones tinginiai. tai gal as ir vienas is ju. reikia mesti darba. cia faktas. ta kryptimi ir reikia judeti. ir tada pradeti konstrupti kazka naujo. keistas jausmas kai pagalvoju, o kas bus po to. kas bus toliau? velniski sentimentai kazkaip graja kune. manau kitaip ir buti negaletu. sitiek metu.

vel pradejau dirbti prie knygos. pavadinimas - niekada prasideda rytoj. visgi prikibo sitas. siuo metu jau daromas jai dizainas. liko pakoreguoti viena kuryni. ir knyga atsiras cia. mano gliukosofijose. malonus jausmas tai zinoti.

is tiesu turiu rasyti apie metus. praejusius. bet jie tokie tusti, kad net silpna. todel nieko ir nerasysiu. pasiliksiu ateinantiems. nes panasu kad jie bus idomesni. tik reikia karts nuo karto nepatingeti ir padirbeti su savo svajonem. reikia jas pildyti. nes jau senai nieko nebesvajoju. jau pradedu dziuti. smirsti. ir kirmyti. pazadinkit mane po galais!

siandien. nauja diena. ir jau nieko nebenoriu prisiminti.

Filed under: Metai Leave a comment
Comments (0) Trackbacks (0)

No comments yet.


Leave a comment


Trackbacks are disabled.