angelas ir lietus
aš atsikeliu.
aš prabėgu koridoriais.
užlekiu laiptais.
išlendu iš po žemių.
..aš dar svajoju apie alų.
aš bėgu.
alaus alaus sakau sau
..koks bordelis operos arijos..
moterys, šalta žemė
mergina naktiniais marškiniais.
paleistuvės ir kapinės
aš bėgu, nebejaučiu savęs,
aš ieškau ko nors kas būtų kaip žolė visoje šitoje spūstyje
balandžiai kyla virš miško,
o kareiviai juos šaudo
sukčiai elgetauja, pričiuožę banditėliai medžioja žiurkiukus,
aš bėgu bėgu bėgu
svajoju apie šventas arabų giesmes giedamas tarp jų
aš surandu tave ir laikau tavo ranką
man taip reikia kambario ir aš toks šlapias
nieko nesakyk, nejudėk
aš žiūriu į tave...
aš... myliu tave
drauge drauge
aš ieškau ko nors kas būtų kaip angelas viso šio bordelio vidury
ir tu esi čia
aš myliu tave
o visą kitą
alaus alaus
ir aš vis dar nežinau kaip tau galėsiu tai pasakyti
kokia banda koks bordelis
o be to vis lyja lyja lyja.
matisse
keturis kartus i vena ir dar jauciu trukuma...
Pasiruošę neišvysti stebuklų ? arba mes nežinom, kas yra atostogos
Tekstas (tiksliau teksto dalis) be atsiklausimo paiimtas is fotografo Tomo Černiševo puslapio (www.absurdas.lt). Teksto autorius "Aišku, anonimas, nes aš tikrai nenoriu turėt problemų daugiau, nei jų turiu dabar". Atsiprašau, kad be atsiklausimo, bet labai jau pataikė į reikiamą vietą (be komentarų).
<...>
6. No art – no cry
Taigi, mano kartos menas vertinamas kaip Kodas, kurį reik iššifruoti, nes Kalbama asmeniškai, ir nors tikrasis menas Sukasi, žinoma, apie ŠMC [girdžiu biblijinį juoką], atsiranda visokie Entuziastai – iš netikėjimo kultūros supernovomis, kurie nuolat galvoja, Kiek reikia debiutų, kad taptum žvaigžde ir sugrižtum, arba, kad nereikėtų grįžt. Jų Svari pozicija vis tik parodo, kad Menas be pinigų – miršta, ir tiesiog nebegalvoja- Kodėl tas menas toks svarbus. Geresnės instaliacijos už rugsėjo 11 iki šiol nepavyko sukurti niekam – šią auksinę frazę pavojinga cituot, bet ji nepakartojama – po šia citata mano karta pasirašytų! Atsainiai, lyg tarp kitko, ji dalyvauja savo arba teoretikų rengiamose parodose. Turi kišeninius kritikus - jaunus, todėl paslaugius, nes ši specialybė visada mėgsta kartu pasitūsinti. Rašo paraiškas. Kuria šeimas. Daug skraido lėktuvais. Skiriasi. Dalyvauja vakarėliuose. Pripratę prie video ir foto formato. Sako „Tu“ dėstytojams. Žino, kokia svarbi Žiniasklaidos terpė. Neskirsto darbų darymo į komercinius bei meninius. Puikiai nusimano technikoje, bet jos nesureikšmina. Skype vertina labiau nei Hotmail. Valdo kompiuterį nuo paauglystės. Naudoja daug svetimybių. Rašo su gramatinėm klaidom, tiksliau, kompiuteriniu slengu. Balsuotų už ąčęėįšųūž panaikinimą ateities kalboje. Jei mano kartos vyresnėliai turėjo aiškiai įkaltą idealą, koks žmogus turi stengtis būti, tai jaunieji yra tokie, o jei nepatinka, viso gero. Jie velniškai socialūs visomis prasmėmis. Neprisirišę prie geografinės mūsų padėties. Jie nežino, kad mes turime lygiai 99 jūros kilometrus, nes dažniausia kojas plauna įvairiuose vandenynuose. Jie netgi nelabai pritartų minčiai, kad Menininkas kuria - komerstantas apmoka. Kūrinius daro už savo pinigus. Abejoja, jog Kūrinys klausia. Jų kūriniai – konstatuoja esamą situaciją. Polarodinė kultūra, kurios simbolis – vienkartinis indas. Ši karta nevartoja superlatyvų. Atstumas nuo informacija springstančio pasaulio juos/mus padarė nepiktybiniais autistais. Mums įdomu tai, kas mums įdomu. Visa kita – neverta dėmesio. Jaunieji puikiausiai žino, kad Jų darbų turinys – niekam neįdomus, išskyrus save pačius. Ir nemano, kad naujai rengiamoms parodoms-projektams svarbus Kūrinio aktualumas, plastinės raiškos naujumas. Be to, jaunieji puikiausiai supranta, kad Jų aistros niekam neįdomios, kad jie yra netobulos sistemos Įkaitai, Eksperimento dalyviai, tik medžiaga tyrimams, ir patys dažnai juos daro. Su visuomene. Anonimiškumą jie praranda ir atranda lengvai, keisdami dj‘ėjiškus ir vj‘ėjiškus nikneimus. Nemėgsta Skandalo strategijos. Jie žino, kad Talentingas tinginys neišliks. Moka tingėti. Išlieka. Žino, kad Vienus debiutantus pasirinks gerbėjai, kitus - menas. Ir dar aiškiau žino, kad tai Naivu teigti, Pernelyg drąsu ir neatsakinga. Jie sąmoningai galutinį išliekamąjį produktą keičia
Dalyvavimu. Niekad nevartoja modernistinių banalybių : Aš esu mene. Žino, kad Lengva brukštelti impresiją, bet mano, kad teiginys: Psichologiniu požiūriu ironija yra slapta nuodų strėlė, yra pasenęs. Jauni menininkai žaidžia su sąvokomis, nes jas žino iš naujausių post post pst ps pish teorijų, kurias skaito atsivertę internetą. Google is the thing. Jie gana sklandžiai dėsto mintis raštu, patirštindami tekstus tarptautiniais gražiai skambančiais žodžiais. Naujausi tyrimai apie šią kartą sako, kad jaunas lietuvis - religingas apie gyvenimą svetur galvojantis egoistas. Dažnai teigiama, kad jaunimas išgyvena vertybinę ir moralinę krizę, tačiau bendri tyrimai rodo, kad taip nėra. Ir kol dar kai kas mąsto, Remiantis kokiais kriterijais eiti į parodą, mano karta dalyvauja projektuose visame pasaulyje, nekreipdami į tokius pasakymus kaip Kūrybinė impotencija ir nenori su niekuo pyktis. <...>
Apie senus laikus..
Buvo laikai...
Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.
Ar tu būsi mano draugu?
..tikriausia daugelis tai jau simta kartu perskaite. bet sito teksto mano nuomone niekada nebuna per daug.. as asmenishkai perskaiciau kokia 20 kartu.. norejau kad ir Jus perskaitytumete.. nors karteli.. arba ne. Jusu pasirinkimo laisve.Tiesiog, grazu.
Kiekvienas, Kažkas, Betkas ir Niekas
Tai pasakojimas apie keturis žmones, kurie vadinosi Kiekvienas, Kažkas, Betkas
ir Niekas.
~.~.~.~.~.~.~.~.~
.~.~.~.~.~.~.~
o galbūt tai tiesa..
Pagalvok bent kelias sekundes apie kiekvieną iš šių punktų prieš skaitydamas sekantį.
Beskaitant užaugs s p a r n a i.... TIKRA TIESA.
1. Pamilti
2. Juoktis taip stipriai, kad paskausta veidą.
3. Gaivus dušas.
4. Jokių eilių parduotuvėje.
5. Ypatingas žvilgsnis.
6. Gauti laišką.
7. Važiuoti nuostabiu keliu.
8. Klausytis mėgstamiausios dainos per radiją.
9. Gulėti lovoje ir klausytis lietaus lauke.
10. Karšti ir švarūs rankšluosčiai iš džiovyklos
11. Rasti saldainių, kuriuos labiausiai mėgsti, už pusę kainos.
12. Šokoladinis kokteilis. (arba vanilinis!) (ar braškinis)
13. Telefono skambutis iš to, kuris toli, bet yra tavy.
14. Burbuliuojanti vonia.
15. Sukaisti berenkant dovaną brangiam žmogui.
16. Geras pokalbis.
17. Paplūdimys.
18. Rasti 20 Lt švarko kišenėje iš praeitos vasaros.
19. Juoktis iš savęs.
20. Vidurnakčio pokalbis telefonu, trunkantis valandas.
21. Bėgti pro vandens purkštuvą.
22. Juoktis visiškai be priežasties.
23. Kažkas pasako, kad esi gražus.
24. Džiaugtis viduje, kad net širdis virpa
25. Pirtelė.
26. Netikėtai nugirsti sakant kažką mielo apie tave.
27. Pabusti ir suprasti, kad dar kelias valandas gali pamiegoti.
28. Pirmasis bučinys
29. Ieškoti naujų draugų arba leisti laiką kartu su senais.
30. Žaisti su nauju šuniuku . glostyti kačiukui pilvą
31. Kažkas žaidžia su tavo plaukais.
32. Puošti kalėdų eglutę
33. Karštas šokoladas.
34. Kelionės kalnų viršūnėse.
35. Suptis supynėse.
36. Išvynioti Kalėdines dovanas, valgant sausainius ir geriant mėgstamiausią gėrima.
37. Naujame CD atspausdinti dainų žodžiai, taigi gali dainuoti kartu nesijausdamas kvailai.
38. Nueiti į tikrai gerą renginį
39. Akių kontakto meditacija
40. Tyvuliuoti ant vandens
41. Gaminti šokoladinius sausainius ar karštą šokoladą
42. Gauti draugų siųstus naminius sausainius.
43. Neringos kopos
44. Duoti žirgui cukraus iš delno.
45. Laikytis už rankų su tuo, kuris tau rūpi.
46. Pribėgti prie seno draugo ir suprasti, kad kai kurie dalykai (geri ar blogi) niekad nesikeičia.
47. Šokineti per didžiules bangas vėl ir vėl.
48. Stebėti veido išraiską žmogaus, kuris išvynioja labiausiai trokštamą dovaną.
49. Stebėti saulėtekius.
50. Išlipti iš lovos kiekvieną rytą ir būti dėkingam už dar vieną nuostabią dieną.
pasąmonė
"Nėra pasąmonėje nieko, ko nebūtų galima anksčiau ar vėliau suvokti, ir nėra nieko sąmoningo, kas negalėtų nugrimzti į pasąmonę.“ V. Levis
Mintys skubantiems, besivejantiems, nespėjantiems…
Karta sustojau nusivyles, pavarges, inirses, kad nesuspeju pasivyt savo sukurto pasaulio: daugybe darbu, reikalu, ideju, misiju, kurias pats buvau sugalvojes, arba vis leke priekyje (ir vis - ties paciu horizontu), arba priekaistingai, sausai ir reikliai spaude veidu i zeme...
Tada pagalvojau: kaip galeciau pakelti akis nuo zemes ir horizonto i svaiginancia vertikale,
kurios vardan begau?
Pamaciau...
Aplinkui tiek daug aukstu pastatu ir verzliu magistraliu: kodel mano zvilgsnis uz ju neuzkliuva?
Niekad nebuvau tavęs dar nepalikęs
Niekad nebuvau tavęs dar nepalikęs [Sigitas Parulskis "Nuogi drabužiai"]
Klausi, kaip paliekamos moterys? Jos paliekamos labai iš tolo, labai iš pradžios, dar net nesutiktos ir nepamiltos, - jos jau truputį paliktos, truputį išduotos, ir daugiau ar mažiau vienišos. Įsivaizduok, jog aš palikau tave. Tai juk ištisa istorija, net jei ji truktų mėnesį, savaitę ar tik tris dienas – vis dėlto tai epopėja, įgavusi dvasinio, drauge ir intelektualinio nuotykio formą.
..zoori..
..man tai visada patiko.. siandien kazkodel nusprendziau prisiminti.. net nezinau kodel... keletas citatu..
<...> Zoori, Zoori, lepo, leputeli, lioj, ridij, augo, argi vėl pradeda suokti Aukštosios Panemunės lakštingala?
Zoori, zoori, magiškasis žodis, magiškasis raktas, magiškasis noras, magiškasis miesčioniškumas, magiškoji nostalgija, nesudaužomo narvelio nostalgija.
Ir vieną dieną mūsų narvelyje gimsta vaikas.
Ir pagaliau išvargdavau. Vėl sėdėjau prie išspardytų tinko gabalų. Voras ir pilies sargybiniai pasislėpė grindų plyšiuose. Pelenė - - - jos nėra. Nėra kito pasaulio ir kito dangaus. Kvepiančio, švelnaus, migdančio. Laukimas tebestovėjo šalia. Rūpestinga pamotė. Uždarydavau langą. Nenorėjau klausytis pempių, nenorėjau kvėpuoti vėsuma. Vėl stebėjau stalo kojas, paveikslą, piuvenas, žalią lempą, smulkiai debesuotą dangų. Ausyse zvimbė. nepagaunama melodija. Gal jau tada gimė garsas, kuris virto žodžiu Zoori!
Pelenė su kraitele rankoje, o kraitelėje - rožė. Manęs laukė aritmetikos uždaviniai ir užsirūstinęs tėvas kitoje stalo pusėje. Kitas pasaulis? Purvina ir nejauki nuogybė. Zoori, kur melodija? Jos negirdžiu. Ar išgirsiu?
Zoori! Duokite man Zoori! Mano piniginė pilna, esu dailiai apsirengęs, tokio stiliaus jaunuoliams šypsosi pardavėjos. Graži diena. Nusipirksiu knygą. Vartysiu ją pirmai pažinčiai miesto sode ir vėliau savo kambaryje. Šiandien paskaitos popiet, šįvakar nereikalingas biliardas, šįvakar sėdėsiu kine su Jone. Keliasdešimt žingsnių iki knygyno. Arti.
Zoori! Ar šis pasaulis - vadinosi žemė? Šis iššveistas stiklas? Ir namai, medžiai, Soboras, policininkai, žmonės, ar jie iš tikrųjų?
Zoori! Zoori, gelbėk mane!
Beveik bėgau Laisvės Alėja. Lenkiau praeivius, pastūmėdamas juos ir neatsiprašydamas. Zoori,. zoori, smigo žodis. Zvimbė ausyse plonutėlės metalo strėlės.
"Zoori. Vienintelis žodis. Geras žodis. Svajokite apie zoori. Gera svajoti apie zoori. Ir - - - atidarykite duris."
"Zoori, zoori", šnabžda Garšva.
Kur yra zoori? Kas yra zoori? Kodėl yra zoori? Aš pamečiau zoori. Padėkite man jį surasti! Gal jis išskrido? Gelbėkit! Antanas Garšva unkščia. Jis rėkia. Ir kumščiais daužo sienas. Iššoksta smeigtukai. Chagallio reprodukcija. apsiverčia ir pakimba atvirkščia. <...>
...tai yra tai kuo as gyvenau keleta metu.. gal tebegyvenu ir dabar.. zoori.. magishkas zodis su vele apsigaubusia balta drobule...
